Grįžk į darbą - negadink oro Instagrame
- Erika Kartaseva
- 10-20
- 3 min. skaitymo
Verslas ne visiems!
Dirbant jau ne vienerius metus, manau tiek aš, tiek kolegos, turėjome ne vieną tokią klientę. Jos visos protingos, kūrybingos, jautrios, motyvuotos.
Tik viena bėda – jos nuolat ieško savęs.
Vieną mėnesį – astrologė. Kitą – koučerė. Po to – dizainerė. Vėliau vėl kursai, dar vienas bandymas, kartais net sertifikatas ir dar vienas pažadas sau.
Ir po pusmečio – vėl ratu.
Kursai, sertifikatai, ritualai, pasiteisinimai.
Kiekvienas žingsnis – judesys be krypties.
Ir visos jos sako tą patį:
„Aš ieškau savo kelio. Aš nerandu savęs.“
Norėčiau paklausti:
- O kur jūs ieškote savęs? Ar jūs save kažkur pametėte, kad reikia ieškoti? Ar mama turgui paliko tarp bulvių ir kopūstų?
„Jei žmogus neranda savęs, greičiausiai vaikystėje jam nė neleido to padaryti,“ — pasakytų psichologas.
Ir jis būtų teisus.
Kai nuo mažens mokė būti „geru vaiku“, o ne autentišku žmogumi, išmoksti klausyti, ne klausytis. Išmoksti daryti tai, ko iš tavęs tikimasi — ne tai, ko nori tu. Todėl dauguma būdami 40 - ies vis dar nežino kuo nori būti “užaugę.”
Ir čia prasideda “smegenų masturbacija” - reikia prasidirbti vaikystės traumas…
Tas nuolatinis „prasidirbimas“, kursas po kurso, analizė po analizės, tarsi liūnas tempia žemyn, kol užstringi ne gyvenime, o savianalizės rate, kuriame daugelis užsisuka labai ilgam.
Bandai išgydyti tai, ką jau seniai reikėjo pakeisti – ne per jausmus, o per veiksmus.
Jei tu ieškosi savęs tu niekada nerasi. Nes tiesa kita.
SAVĘS MES NEIEŠKOME - MES SAVE KURIAME
Savęs ieškojimas dažnai tampa pasiteisinimu, kodėl nepradedi kurti.
Tai patogi kaukė.
Kol „ieškai“, tol gali teisintis: „dar neradau savo kelio.“
Kai nusprendi kurti— nebeturi kur slėptis. Ir nebelieka ką kaltinti – nei planetų, nei retrogradų, nei koučerių. Atsiranda atsakomybė. Skaičiai. Realybė.
Ir tada pasirodo, kad „intuicija“ buvo tiesiog baimė pradėti.
VERSLAS NE TERAPIJA
Verslas nėra vieta, kur tvarkaisi savo vaikystės traumas.
Verslas – ne smėlio dėžė, kur galima saugiai statyti smėlio pilis.
Tai darbas. Su skaičiais, strategija, nesėkmėmis ir bemiegėmis naktimis
Jei verki vien pamatęs excel lentelę ir kyla panika nuo veiksmų kuriuos reikia daryti – verslas ne tau.
Ir tame nieko blogo.
Tai reiškia, kad verslas ne tavo forma - geriau eik dirbti.
Ir tame nėra gėdos.
Gėda – vaidinti verslą, kai esi tik profilis Instagrame.
PROFESIJŲ KEITIMAS KAS TRIS MĖNESIUS – NĖRA AUGIMAS
Kai žmogus keičia profesiją kas tris mėnesius, jis sako: „Aš lankstus, aš smalsus.“
Bet dažniausiai tai reiškia:
„Aš bijau susidurti su savo pirmąja nesėkme.“
Verslas – tai ne euforija.
Tai kantrybė.
Tai ištvermė, kai niekas neploja ir rezultato dar nematyti.
Tik tie, kurie ištveria monotoniją, pasiekia momentą, kada sistema pradeda dirbti už juos.
Kiti – tiesiog keičia scenarijų, kad nereikėtų jausti diskomforto.
INSTAGRAMAS SUKŪRĖ ILIUZIJĄ APIE VERSLĄ
Socialiniai tinklai pavertė verslą spektakliu ir sukūrė naują religiją – greitą sėkmę.
Nuotraukos su MacBook, kava ir „CEO vibes“.
“Prasidirbimo kursiukai”, „energetiniai paleidimai“ ir dideli pažadai.
Tik už kadro – tuščios sąskaitos ir nežinia ar bus klientai.
Realybėje verslas nėra minimalistinė fotozona.
Tai "statybų aikštelė" – dulkės, triukšmas, prakaitas, rizika.
Kartais viena klaida sugriauna visą statomą sieną.
Ir kai siena griūna – tu ne bėgi.
Tu imi kastuvą ir vėl pradedi iš naujo.
Tyliai. Ramiai. Kasdien.
Bet tik tie, kurie turi drąsos statyti iš naujo, tampa kūrėjais.
EXCEL TESTAS
Jei tau bloga nuo skaičių ir tu nepasirengęs mokytis – verslas ne tau.
Jei tu bijai pasakyti garsiai savo kainą ir tu nepasirengęs eiti į baimę – verslas ne tau.
Jei kiekviena nesėkmė tave parklupdo ir tu bėgi - vietoj to, kad analizuoti ir darytum išvadas – verslas ne tau.
Tai visiškai normalu. Ne visi turi statyti ir kurti. Bet tie, kurie stato – turi žinoti kur eina.
Nes sąžiningumas su savimi – tai daugiau nei turi pusė „verslininkų“ Instagrame.
Vaidyba kainuoja daugiau nei nesėkmė.
Nes kai vaidini – nieko neįvyksta.
Kai pralaimi – bent jau išmoksti ir judi pirmyn.
Geriau būk sąžininga darbuotoja su geru atlygiu, nei „verslininkė“ su perdegusiais nervais.
KĄ DARYTI?
Liaukis ieškoti savęs – pradėk save KURTI.
Nebijok pripažinti, kad verslas ne tau – taip tu išsivaduosi iš kaltės.
O jei vis tiek nori – ruoškis spaudimui. Nes tik po didžiuliu karščiu ir spaudimu gimsta tikri rubinai.
Tiesa, kurios niekas garsiai nesako
Verslas ne visiems.
Ir tai ne nuosprendis – tai išlaisvinimas.
Nes ne kiekvienas nori statyti pamatus, kiti nori tik dekoruoti fasadą.
Ne kiekvienas nori prisiimti atsakomybę, kiti nori tik įkvėpimo.
Tad geriau sąžiningai eiti į samdomą darbą ir kurti stabilumą, nei vaidinti verslą ir gyventi iš iliuzijų.
Verslas nėra statusas.
Tai gyvenimo būdas, kuris reikalauja stiprybės ir disciplinos.
Jei nori švytėti – pasiruošk kaitrai ir spaudimui.
Nes rubinas negimsta komforto sąlygose.
Jei šis tekstas tave suerzino – reiškia, pataikė.
Jei skaudėjo, bet likai skaityti iki galo – vadinasi, esi iš tų, kurie formuojasi po spaudimu.
Jei nori bėgti – bėk.
Bet jei nori kurti – pradėk šiandien.
Komentarai